Vasaros lietuviai, žiemojantys Dubajuje

280 000 Eur prieš 48 000 Eur?

Tai ne loterija, o skaičiuotė. Tokią ar panašią atlieka sėkmingiausi mūsų emigrantai.

Ir pasirenka – vasaros atostogas Lietuvoje ir mokestines rezidencijas Dubajuje, Šveicarijoje, Portugalijoje, Italijoje ar daugybėje kitų pasaulio kampelių.

Jei būtų lenkai, gal net pasirinktų grįžti į Lenkiją. Nes ji siūlo sprendimus. Pavyzdžiui – fiksuotą 48 000 eurų mokestį nuo užsienio pajamų grįžtantiems.

Mes gi elgiamės kaip vienintelė parduotuvė mieste, nors pirkėjai jau seniai apsiperka globaliai.

Daug šalių suprato, kad principingas nulis biudžete yra blogas sprendimas.

Kai kas nesuprato – kaip kad JK naujoji valdžia, kuri pernai padidino mokesčius „turčiams“ ir taip prarado biudžeto pajamas. (Matyt irgi, kaip kai kurie Lietuvos teoretikai, galvojo, kad Lafero kreivė yra tik teorija).

Visas mano straipsnis Verslo žiniose čia. Apie tai:
- ko nematyti jau daug metų stengiasi Lietuvos mokesčių strategai,
- auksinį narvelį, kurį savo emigrantams pasistatė kaimynai,
- kaip mes galime padaryti iš tikrųjų gerai, ir dėl to turėti papildomų eurų gynybai, keliams bei švietimui.

Bet šiaip jau esminis klausimas yra apie Skaičius ir Pavydą.

Ar mes vis dar ta tauta, kuri auksinės žuvelės išpildančios viską, tik va kaimynui dvigubai daugiau, prašytume apakinti viena akimi?

Šiandien siunčiu linkėjimus iš Šveicarijos, kur gyvena per 4 tūkstančius lietuvių.

Iš Zurich, kuris yra ne tik finansų centras, bet ir be galo patogus, ramiausias, pėstiesiems draugiškiausias miestas.