Lietuvai labai reikia Laisvės partijos. Tik kokios?

(Laiškas bendražygiams)

Nors atsitraukiau nuo politikos kaip pilno etato profesijos, tačiau esu aktyvus. Ir esu liberalas. Man rūpi mūsų idėjos ir mūsų šalis.

Visada rūpėjo. Mokykloje skaičiau Hayeką ir "Liberalia" (buvo toks laikraštis). Studijų metais įsitraukiau į Lietuvos liberalus jaunimas, buvau jo pirmininkas. 1997 metais su Liberalų sąjunga tapau Vilniaus Tarybos nariu. Dirbdamas Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir vėliau, politikoje) atkakliai puoselėjau liberalias reformas. Buvau Liberalų sąjūdžio deleguotas į ministrus. Tapau jų nariu, tapau meru. Tapau net pirmininku kai buvo sunkiausia ir išvedžiau iš Masiulio duobės. Po jų tuometinės idėjinės degradacijos ir vidinių intrigų su Aušrine inicijavome Laisvės partija

Dirbau dėl Laisvės sėkmės ir džiaugiausi ja. Per pastaruosius metus džiaugiausi kai stabdėme konservatorių socializmą, džiaugiausi mažomis svarbiomis kolegų pergalėmis. Labiausiai džiaugiausi, kad su bendražygiais ambicingai kūrėme laisvą veikti ir gerą gyventi miestą.

Nesidžiaugiau kai partija flirtavo su kairiosiomis idėjomis. Nesidžiaugiau kai didžiausią dėmesį skyrė ne žmogaus teisėms ir ekonominėms laisvėms, ne didelėms idėjoms, ne Lietuvos stiprybei, o kartais ir naivokiems užmojams. Buvo momentų, kai galvojau, kad aš keičiuosi, mano politinės pažiūros lieka, o va partija atvirkščiai - nesikeičia, netobulėja, tačiau politinės pažiūros, deja, devalvuojasi. Manau, nemaža dalis rinkėjų irgi tą jautė, ir už tai mus per praėjusius rinkimus nubaudė.

Manau, kad mes kaip idėja ir kaip bendraminčiai turime gerą šansą ateičiai, nes mūsų, tokių kokie įsisteigėme akivaizdžiai reikia dabartiniame Lietuvos politiniame klube (šiaip jau dumble).

Šiandien, prieš Laisvės partijos suvažiavimą kovo 11-ąją, turiu lūkestį ir viltį.

Viliuosi, kad mes visi ir mūsų naujas pirmininkas (palaikau kad juo taptų Vytautas Mitalas) atstovausime ekonominę laisvę, žmogaus teises, stiprią Lietuvą. Kad nesidairysime į kaires ar dešines, žalias ar rausvas politines kryptis.

Viliuosi, kad bus daugiau bendražygių, kurie patys imasi lyderystės ir drąsiai eina į rinkimus. Ir savo vidine branda parodo, kad politikoje yra vietos ne tik arogancijai, cinizmui ar kvailumui, bet ir sveikam drąsiam protui.

Viliuosi, kad nebijome keistis. Ir kad ta kaita bus ne idėjiniai klaidžiojimai, o drąsa veikti. Gal plėstis. Gal atsiverti. Gal net ir kitus pirmininko rinkimus prieš būsimojo Seimo sezoną padaryti atvirus visiems liberaliems žmonėms.

Viliuosi, kad neužsidarysime savo vidiniuose žaidimuose ir pasikandžiojimuose. Kad būsim kilnūs ir orūs - pagirsim kitus, kai jie daro gerai. Kad bendradarbiausime ir augsime.

Gero suvažiavimo, bendražygiai! Tikiu, jog mes kaip bendruomenė žinome, kad Lietuvai mūsų reikia tokių, kokie mes įsisteigėme - tvirtų, tiesių, laisvų ir ambicingų.

Kreipiuosi ir į visus liberalus ar tik prijaučiančius - nepartinius ar kitoms partijoms priklausančius. Remkime pečius, ištieskime nugaras, ir kurkime platformą mūsų idėjoms tapti kūnu. Maži reikaliukai, politinės taktikėlės ir intrigėlės išsiurbia ambicijų energiją. Mums reikia drauge kurti tai, kuo iš tikrųjų tikime.